ekonomikuri politikis kvlevis centri 2006 wlis saxelmwifo biujetis 9 Tvis Sesrulebis monitoringi 2006 Tbilisi `ekonomikuri politikis kvlevis centri~ amerikis saerTaSoriso ganviTarebis saagentos (USAID) finansuri daxmarebiT, fond `evraziisagan~ miRebuli grantis meSveobiT 2005 wlis seqtembridan axorcielebs proeqts `saxelmwifo biujetis Semosavlebis antikorufciuli eqspertiza~. miuxedavad amisa, proeqtis farglebSi gamoqveynebul publikaciebSi gamoTqmuli mosazrebebi, SesaZloa ar gamoxatavdes amerikis saerTaSoriso ganviTarebis saagentos warmomadgenlobis (USAID) an amerikis SeerTebuli Statebis mTavrobis oficialur pozicias. masalebis Sinaarsze pasuxs `ekonomikuri politikis kvlevis centri~ agebs. Sesavali miuxedavad imisa, saqarTveloSi rom ukanaskneli saxelmwifo biujeti sami wlis ganmavlobaSi permanentulad gadaWarbebiT sruldeba, xelisuflebis mier mudmivad xdeba misi Semosavlebis da xarjebis sagrZnobi koreqtireba. es praqtika, romelmac gansakuTrebiT aqtiuri xasiaTi 2004-2005 wlebSi SeiZina, mimdinare welsac, praqtikulad, ucvleli saxiT gagrZelda. wlis ganvlili sami kvartlis ganmavlobaSi wlis kanoni saxelmwifo biujetis Sesaxeb ukve ramdenjerme Seicvala da, ar aris gamoricxuli, misi morigi gadasinjvis sakiTxi wlis bolomde kvlavac dadges dRis wesrigSi. iseve rogorc wina wlebSi, mimdinare welsac biujetis winaswari gegmebi araerTgzis Seicvala, rac, upiratesad, post-faqtum reJimSi xdeboda. imavdroulad, rogorc mobilizebuli Semosavlebis, aseve gaweuli xarjebis Sesaxeb informacia xelmisawvdomi, yovelTvis moTxovnis Sesabamisad ar iyo droulad srulyofili da detalizebuli, rac midinare sabiujeto procesebze dakvirvebas, maT analizs, Sedarebas da prognozirebas SesamCnevad arTulebs. ganxorcielebuli monitoringis Sedegebma, romlis pirvelma etapmac SarSandeli sabiujeto weli (2005) moicva, amJamad ki mimdinare wlis ganvlili 9 Tvis analizi moaxdina, miuTiTa, rom biujetis rogorc dagegmvis, aseve Sesrulebis procesi arasrulyofilia da am mimarTulebiT ganxorcielebuli reformebi yovelTvis ar atarebs Tanmimdevrul da grZelvadian perspeqtivaze gaTvlil xasiaTs. wina wlebis msgavsad, wlevandeli biujetis dagegmva-aRsrulebac miuTiTebs, rom sabiujeto wlis gawera ar xdeba Tanazomieri saxiT, rac kvlavac aqtualurs tovebs saSiSroebas, rom xarjebis soliduri nawili wlis ukanasknel TveebSi unda dafinansdes, rac, Tavis mxriv, did tvirTad daawveba isedac sakmaod gaaqtiurebul inflaciur procesebs. mimdinare sabiujeto wlis ganmavlobaSi biujetis Sesaxeb kanonis araerTgzis cvlileba kvlavindeburad miuTiTebs, rom Tavad biujetis Tavdapirveli dagegmareba Zalian Sors aris idealurisgan. erTis mxriv, winaswar Semosavlebis dabali maCveneblebis dagegmva miuTiTebs imaze, rom mTavroba mudmivad cdilobs dagegmilTan SedarebiT miRebuli maRali SemosavlebiT Seqmnas biujetis mudmivad gadaWarbebiT Sesrulebis efeqti. meore mxriv, biujetis realurze naklebi moculobiT dagegmva imis maniSnebelia, rom ar xdeba dasabegri bazis, Semosavlebis wyaroebis saTanado analizi da daTvla, rac miuTiTebs, rom sabiujeto procesSi xdeba realobisgan mowyvetili monacemebiT operireba, rac Tavisi SinaarsiT sakmaod seriozuli problemaa. imavdroulad aRsaniSnavia, rom biujetSi cvlilebebis Setana xdeba impulsurad, gaCenili namati Semosavlebis (upiratesad, saprivatizebo kampaniidan miRebuli kapitaluri Semosavlebis) xarjze. am procesSic biujetis gazrda naklebad dabalansebul saxes atarebs da damatebiTi Tanxebis mimarTva mxolod ramdenime prioritetul sferoze xdeba (magaliTad, Tavdacvaze, romlis xarjic 2006 wlis ganmavlobaSi 605 milion lars Seadegs da gasawevi xarjebis nusxaSi mxolod socialur danaxarjebs Camouvardeba). aRsaniSnavia, rom, wina wlebis msgavsad, arc wleuls xdeba sabiujeto Semosavlebis daTvla da analizi calkeuli gadasaxadebis da maTi urTierTSedarebis gziT. es gansakuTrebiT sagulisxmoa im konteqstSic, rom 2006 wlis dasawyisidan moxda adgilobrivi da federaluri xasiaTis gadasaxadebis axleburi gadanawileba (magaliTad, mogebis gadasaxadi adgilobrivis nacvlad mTlianad centralur biujetSi iricxeba) da Sesabamisi analizi ganxorcielebuli reformis warmatebis da xarvezebis gamosavlenad gadaudebel aucileblobas warmoadgens. aucileblad unda gaesvas xazi kidev erT garemoebas, romelic wina wlebis msgavsad, wleulsac, samwuxarod, kvlavac ucvlelad SenarCunda: dainteresebis zrdis miuxedavad, sazogadoebas sakmaod mwiri informacia miewodeba gaweuli xarjebis Taobaze. am TvalsazrisiT xazgasasmelia, rom 2006 (magaliTad, dargobrivi SedarebiT naklebad wlis biujeti programebis detalizebuli zogierTi nawilSi), mimarTulebiT winamorbedebTan aRmoCnda, ramac misi gamWvirvaloba kidev ufro naklebi gaxada da, wina wlebis msgavsad, amJamadac gaurkveveli darCa, biujetis permanentuli zrdis pirobebSi ratom rCeba mTeli dargebi Tu programebi arasrulad an sulac mTlianad daufinansebeli. mTeli am faqtorebis jami kvlavindeburad ganapirobebs imas, rom sabiujeto procesis mTeli cikli misi dagegmvidan saboloo aRsrulebamde, Semosavlis wyaroebi da xarjviTi politikis specifika bundovani da xSirad gaugebari rCeba. amave dros, sabiujeto sakiTxebTan dakavSirebuli informaciis detalizebaze uaris Tqma ver uzrunvelyofs saTanado sazogadoebriv kontrols da noyier niadags qmnis sxva da sxva tipis maqinaciebisa Tu korufciuli garigebebisTvis, rac saxelmwifo biujetis kidev erT arsebiT naklad unda CaiTvalos. saqarTvelos saxelmwifo biujetis 9 Tvis Sesrulebis mdgomareoba saqarTvelos 2006 wlis saxelmwifo biujetis saSemosavlo nawilis 9 Tvis (ianvari-seqtemberi) Sesrulebis maCvenebelebi ase gamoiyureba (monacemebi aRebulia saqarTvelos finansTa saministros saxazino departamentis oficialuri informaciidan): finansTa saministros gegmiT, am periodSi biujetSi unda Semosuliyo 2 miliard 567,3 milioni lari, realurad ki Semosulia 2 miliard 661,93 milioni (navaraudevze 94,63 milioniT anu 4%-iT meti). 9 Tvis ganmavlobaSi mobilizebuli sagadasaxado Semosavlebis moculobam 1 miliard 898,18 milioni dolari Seadgina (gegmiur 1 miliard 816,25 milionze 81,93 milioniT anu 5%-iT meti). mimdinare wlis 9 TveSi mobilizebuli sagadasaxado Semosavlebis moculoba (1 miliard 898,18 milioni lari) 50%-iT aRemateba 2005 wlis analogiuri periodis maCvenebels (1 miliard 268, 18 milioni lari), 100%-iT metia, vidre 2004 wels (950,49 milioni lari), 2003 welTan (611,9 milioni lari) SedarebiT ki zrda mTeli 210%-ia. diagrama #1 saxelmwifo biujetis 9 Tvis sagadasaxado Semosavlebi wlebis mixedviT 1 898,18 2 000,00 1 800,00 1 600,00 1 400,00 1 269,28 1 200,00 950,49 1 000,00 800,00 611,90 600,00 400,00 200,00 0,00 2003 2004 2005 2006 cxrili #1 2003 611,90 jamurad 2004 950,49 55% 9 Tvis 2005 1 269,28 34% 107% 2006 1 898,18 50% 100% 210% ganmavlobaSi sagadasaxado Semosavlebis kuTxiT mobilizebuli 1 miliard 898,18 milioni laridan sagadasaxado departamentis mier mobilizebulia 942,57 milioni lari, rac gegmiur 913,87 milion larze 28,7 milioni lariT (3%-iT) metia. sabaJo departamentis mier, gegmiT gaTvaliswinebuli 902,38 milioni laris nacvlad, mobilizebulia 955,6 milioni lari (gadaWarbeba 6%). gegma gadaWarbebiT aris Sesrulebuli arasagadasaxado Semosavlebisa mobilizebis nawilSic: navaraudevi 352,74 milioni laris nacvlad Sesruleba 364,88 milions (gaTvaliswinebulze 12,14 milioniT mets anu dagegmilis 103%) Seadgens. SarSandeli 9 Tvisgan gansaxvavebiT, wleuls analogiur periodSi mcire gadaWarbebiT Sesrulda kapitaluri Semosavlebis gegma (navaraudevi 306,03 milionis nacvlad 306,98 milioni lari aikrifa). rac Seexeba grantebs, am nawilSi umniSvnelo garRveva dafiqsirda (gegma - 92,28 milioni lari, Sesruleba 91,9 milioni lari anu gegmis Sesrulebas mxolod 0,4% daaklda). biujetis deficitis wliuri moculoba, saboloo Casworebis mixedviT, 289,14 milioni laris odenobiT ganisazRvra, rac mTliani Sida produqtis (prognoziT, misma moculobam 2006 wels 13,08 miliardi lari unda Seadginos) 2,2%-s Seadgens. Tumca, Tu gaviTvaliswinebT im garemoebas, rom, praqtikulad, kapitaluri Semosavlebic biujetis deficitis dasafinanseblad gamoiyeneba, realuri deficitis moculoba 622 milion lars (anu mSp-s 4,75%) aRwevs. es ki niSnavs, rom deficitis moculoba, realurad, scdeba im 3%-ian dasaSveb zRvars, romlis gadaWarbebis SemTxvevaSic qveyanaSi mimdinare ekonomikur procesebze inflaciuri zewola Zlierdeba, rac realurad moxda kidec (ufro dawvrilebiT am Temaze ixileT TavSi `tendenciebi da rekomendaciebi~). cxrili #2 Semoasvlebis wliuri gegma (mln lari)** Semosavlebis 9 Tvis gegma Semosavlebi dRemde (mln lari) Semosavlebi dRemde (procentuli) gegmis Sesrulebamde (mln lari) wlis bolomde Sesasrulebeli (mln lari) sul saxelmwifo biujetis Semosavlebi deficitis dafinansebis wyaro grantebi kapitaluri Semosavlebi arasagadasaxado Semosavlebi sagadasaxado departamenti* sabaJo departamenti saxelmwifo biujetis Semosavlebi da gegma 2006 weli (mln lari) 1249,15 1299,64 500,5 333 178,52 289,14 3538,8 902,38 913,87 352,74 306,04 92,28 224,2 2791,45 955,6 942,57 364,87 306,98 91,9 84,98 2557,3 106% 103% 103% 100% 100% 37% 95% 53,23 28,7 12,14 -0,38 -139,22 -129,51 210,67 204,00 135,63 86,62 204,16 876,86 0,95 26,02 saqarTvelos 2006 wlis saxelmwifo biujetis 9 Tvis rogorc Sesrulebis, aseve xarjvis Sesrulebis analizisas aucileblad unda gaviTvaliswinoT erTi mniSvnelovani garemoeba: kerZod, is, rom wina wlebisgan gansxvavebiT, gegmisa da Sesrulebis dadgena xdeba ara yovelTviurad, aramed ukve yovelkvartalurad. Sesabamisad, kvartlis SigniT mimdinare procesebi naklebad kontroliebadi gaxda da maTze Tvalyuris midevneba garTulebulia. rac Seexeba Semosavlebis monacemebs kvartalur WrilSi, 9 Tvis monacemebi ase gamoiyureba: cxrili #3 2006 w saxelmwifo biujeti (milioni lari) kvartali I II III prognozi 593,68 924,11 1049,51 Sesruleba 697,15 854,35 1 110,44 sxvaoba 103,47 -69,76 55,93 2 567,30 2 661,94 94,64 wliuri rogorc am monacemebidan Cans, 2006 wlis ganvlili kvartlebis mixedviT, biujetis gegmebi da realuri Sesrulebis maCveneblebi gansaxvavebuli tendenciiT xasiaTdeba. pirvel da mesame kvartlebSi gegma metobiT aris Sesrulebuli, meore kvartalSi ki gegma ver Sesrulda. aRsaniSnavia, rom msgavsi tendencia wina wlebSi, biujetis yovelTviuri dagegmvis pirobebSic arsebobda. saerTod, calkeul TveebSi aRniSnuli gadaWarbeba momdevno Tveebis CavardniT `swordeboda~ (2005 wels ori `Cavardnili~ Tve iyo - maisi da seqtemberi, wleuls ki aseTad meore kvartali iqca). diagrama #2 2006 wlis saxelmwifo biujetis 9 Tvis prognozisa da Sesrulebis maCvenebeli 1 110,44 1054,51 1200,00 924,11 854,35 1000,00 800,00 697,15 593,68 prognozi 600,00 Sesruleba 400,00 200,00 0,00 I kvartali II kvartali III kvartali sagadasaxado Semosavlebisa da grantebis nawilSi gegmis gadaWarbebiT biujetis saSemosavlo nawilis gadaWarbebiT Sesrulebis miuxedavad, xarjviTi nawiliT gansazRvruli Tanxebis sruli odenobiT uzrunvelyofa mainc ver moxerxda. biujetSi gawerili xarjebis parametri rom Sesrulebuliyo, unda momxdariyo 2 miliard 791,45 milioni laris mobilizeba, realurad ki es maCvenebeli 2 miliard 661,94 milioni lars Seadgens, rac dagegmilis mxolod 95%-ia, Tanxobrivad ki garRveva 130 milion lars aRwevs (ix. cxrili 2). imavdroulad aRsaniSnavia isic, rom mobilizebuli Tanxebis (saqme exeba ukve naxseneb 2 miliard 661 milions) srulfasovnad daxarjvac ar momxdara - sami kvartlis ganmavlobaSi gaweuli xarjebis moculobam sul 2 miliard 558 milioni lari Seadgina. cxrili #4 xarjebi (milion larebSi) wliuri gegma wlis 9 Tvis gegma sul saxelmwifo biujetis xarjebi 3 828 2 791 Seqmnili mdgomareobis gaTvaliswinebuli xarji 30 seqtembris CaTvliT Sesruleba wliuri gegmis mimarT %Si Sesruleba wlis 9 Tvis gegmis mimarT %Si IV kvartalSi Sesasrulebeli 2 558 66,82% 91,65% 1 270 analiziT xarjebis ikveTeba, srulfasovani rom biujetiT dafinansebisTvis wlis bolomde biujetSi kidev 1 miliard 166 milionis mobilizeba unda moxerxdes, gasawevi xarjebis moculoba ki 1 miliard 270 milionis farglebSi iqneba. anu iseve, rogorc ganvlil wlebSi, sabiujeto gadasaxdelebis mniSvnelovani nawili (daaxloebiT, mesamedi) wlis ukanasknel - meoTxe kvartalSi unda gaices, rac niSnavs, rom inflaciur procesebs, romelTac uamisodac ukve miiRes sagangaSo xasiaTi, kidev ufro metad garTulebuli xasiaTi SeiZleba mieces. rac Seexeba xarjviTi nawilis zrdis tendencias, is konkretul maCveneblebSi ase gamoiyureba: 2006 wlis 9 Tvis ganmavlobaSi gaweuli xarjebis saerTo moculoba (2 miliard 557,57 milioni lari) 45%-iT aRemateba SarSan analogiur periodSi gaweuli xarjebis moculobas (1 miliard 769,62 milioni lari), 2004 wlis maCvenebelTan SedarebiT (940,96 milioni lari) zrda 272%-ia, 2003 wlis xarjebTan SedarebiT (661,12 milioni lari) ki zrda 387%-s Seadgens. cxrili #5 2003 661,12 2004 940,96 42% 2005 1 769,62 88% 168% 2 006 2557,57 45% 172% 287% diagrama #3 9 Tvis saxelmwifo biujetis xarjebi wlebis mixedviT 3 000,00 2557,57 2 500,00 2 000,00 1 769,62 1 500,00 940,96 1 000,00 661,12 500,00 0,00 2003 qvemoT 2004 moyvanili grafikebi 2005 miuTiTebs, rom 2 006 2006 wlis biujeti kvlavindeburad imeorebs im tendecias, romelic 2003-2005 wlebSi damkvidrda. kerZod, rogorc dasawyisidan bolomde Semosavlebi, mkveTrad mzardi aseve xarjebi dinamikiT wlis xasiaTdeba. amavdroulad, rogorc wesi, meoTxe kvartalSi asakrefi da dasaxarji Tanxebis moculoba wina kvartlebisas mkveTrad aRemateba, wlis pirvel kvartlebTan SedarebiT ki zogjer jeradad meti xdeba xolme. es ki kvlavindeburad dRis wesrigSi ayenebs gamwvavebuli inflaciis safrTxes. mimdinare wels es safrTxe gansakuTrebiT sagangaSoa, vinaidan inflaciurma procesebma wlis pirvel sam kvartalSi ukve sakmaod maRal dasawyisidan maCvenebels qveynis miaRwia. makroekonomikur paralelurad, garemoSi 2007 wlis mosalodneli cvlilebebi (magaliTad, importirebuli energoresursebis gaZvireba da aqedan gamomdinare problemebi) am procesebze zewolas kidev ufro daamZimebs. diagrama #4 saxelmwifo biujetis yovelkvartaluri Semosavlebi wlebis mixedviT 1400,00 1200,00 1000,00 800,00 600,00 400,00 200,00 0,00 2 2 2 2 003 006 004 005 I kvartaliII kvartali III IV kvartali kvartali diagrama #5 1 200,00 saxelmwifo biujetis yovelkvartaluri xarjebi wlebis mixedviT 1 000,00 2006 800,00 2003 600,00 2004 400,00 2005 200,00 0,00 I kvartali II kvartali III kvartali IV kvartali saxelmwifo biujetis 9 Tvis xarjebis gegmiuri da realuri Sesrulebis maCveneblebi miuTiTebs, rom wlis samive ganvlil kvartalSi xarjebis saprognozo maCvenebeli ar Sesrulebula. pirvel kvartalSi dagegmili 766,17 milioni laris nacvlad 653,19 milioni daixarja (deficiturma dafinansebam 113 milioni dolari Seadgina), meore kvartalis bolos prognozirebuli 1 miliard 776,55 milionis nacvlad 1 miliard 517,21 milioni iyo daxarjuli (deficiti 260 milionamde gaizarda), mesame kvartalis bolos ki dafinansebaSi deficitma odnav iklo da 234 milioni lari Seadgina (2 miliard 557,57 milioni dagegmili 2 miliard 791,45 milioni laris nacvlad). diagrama 6 2006 wlis saxelmwifo biujetis xarjebis prognozi da Sesruleba kvartlebis mixedviT 1200,00 1 010,38 1 050,09 1 014,90 1000,00 864,02 800,00 766,17 653,19 prognozi 600,00 Sesruleba 400,00 200,00 0,00 I kvartali II kvartali III kvartali gadasaxadebis saxeebis mixedviT gasuli 9 Tvis ganmavlobaSi biujetSi Semdegi moculobis Tanxebia mobilizebuli (gadasaxadebi dalagebulia klebis mixedviT): damatebuli Rirebulebis gadasaxadis (dRg) saxiT saxelmwifo biujetSi Sesulia 934,87 milioni lari, rac saprognozo maCvenebelze (885,04 milioni) 5,5%-iT metia. damatebuli Rirebulebis gadasaxadi wleulsac, iseve rogorc wina wlebSi, rCeba biujetis yvelaze msxvil Semavseblad. misi wili saerTo SemosavlebTan mimarTebaSi 36%-s aWarbebs, sagadasaxado SemosavlebSi ki dRg-s wilad 49%-ze meti modis. sididiT meore Senatani aqvs biujetSi socialur gadasaxads. ganvlil sam kvartalSi am wyarodan biujetma navaraudevi 328,38 milionis nacvlad 4%-iT meti -340,8 milioni lari miiRo. mTlian SemosavlebTan mimarTebaSi socialuri gadasaxadis moculoba 13%-ze metia, sagadasaxado SemosavlebSi misi wili ki 18%-mdea. teritoriulebidan centralur biujetSi gadmotanilma mogebis gadasaxadma 9 TveSi saxelmwifo biujets 254,59 milioni lari SesZina, rac saprognozo maCveneblis (246,04 milioni) 103%-s Seadgens. am maCveneblebiT mogebis gadasaxadi biujetis mTliani Semosavlebis 10%-mde akompleqtebs, sagadasaxado Semosavlebis nusxaSi ki mis wilad 13,5%-mde modis. aqcizis gadasaxadidan biujetSi mobilizebulia 245,37 milioni lari, riTac dagegmili parametri (240,66 milioni) 2%-iani gadaWarbebiT Sesrulda. aqcizidan mTliani Semosavlebis maCvenebeli daaxloebiT 9,5%-s iZens, sagadasaxado SemosavlebSi ki aqcizi daaxloebiT 13,5%-iani wiliT Sedis. rac Seexeba sabaJo gadasaxads, misi Senatani saxelmwifo biujetSi 119,5 milionia -dagegmilze (116,13 milioni lari) 3%-iT meti. mTlian SemosavlebSi sabaJo gadasaxadis xvedriTi wili odnav aWarbebs 4,5%-s, sagadasaxado Semosavlebis kalaTaSi ki - 6%-s. arasagadasaxado Semosavlebis saxiT ki biujetma 9 Tvis ganmavlobaSi 364,88 milioni lari miiRo, rac navaraudev 352,74 milionze 12,14 milioniT anu 3%-iT meti aRmoCnda. am nawilSi yvelaze didi gadaWarbeba (137%) jarimebiTa da sanqciebiT miRebuli Semosavlebis wilad modis - mosalodneli 22,66 milioni laris nacvlad biujetSi 30,97 milionis mobilizeba moxda. saboloo angariSiT, arasagadasaxado Semosavlebma biujetis mTeli Semosavlebis 14%-ze meti Seadgina. kapitalurma Semosavlebma dagegmili parametri mcire namatiT dasZlia (306,98 milioni dagegmili 306,04 milionis nacvlad). Tumca, 9 Tvis maCvenebeli ver Sesrulda ZiriTadi kapitalis gayidvis (anu saprivazitebo garigebebis) nawilSi. am muxlSi Cavardnam 2% (4,45 milioni lari) Seadgina _ 285,65 milionis nacvlad biujetma 281,2 milioni miiRo. kapitaluri Semosavlebidan yvelaze kargi maCvenebeli miwisa da aramaterialuri aqtivebis nawilSia: 20,29 milioni laris nacvlad 25,01 milioni anu gegmasTan SedarebiT 23%-iani siWarbe. amrigad, kapitaluri Semosavlebis wilad mTliani Semosavlebis 12%mde movida. rac Seeexeba grantebs, Sesrulebas mxolod daaxloebiT 0,4% am nawilSi 9 Tvis dagegmili parametris 377 Seadgina aTasi lari daaklda (91,9 milioni lari anu Cavardnam dagegmili 92,28 milionis nacvlad). sabolood, grantebis wili biujetis mTlian SemosavlebSi 3,5%-ze cota meti aRmoCnda. gadasinjuli prioritetebi 2006 wlis biujetis Tavdapirvelma versiam da mimdinare wlis ganmavlobaSi masSi Setanilma cvlilebebma moaxdina demonstrireba, Tu rogor Seicvala prioritetebis wonadoba saxarjo politikaSi. ucvlelad maRali darCa saxarjo politikis tradiciuli lideris jandacvisa da socialuri uzrunvelyofis sistemis poziciebi: am mimarTulebaze SarSandelTan SedarebiT 23%-iT meti - sul 775 milioni lari daixarjeba (marto socialuri dazRvevis erTian saxelmwifo fondSi akumulirebuli saxsrebis moculobam wleuls 625 milioni lari unda Seadginos). poziciurad meore adgiladme amaRlda Tavdacvis biujeti, romelmac 6005 milion lars gadaaWarba (wliurma zrdam 65% Seadgina - SarSan es parametric 367 milioni lari iyo). ganaTlebisa da mecnierebis sistemaSi ganxorcielebli restruqturizaciis Sedegad am sferoze centraluri biujetidan mimarTuli saxsrebis moculoba nominalur gamosaxulebaSi 440%-iT 80-dan 352 milion laramde gaizarda. 40%-iT aris gazrdili policiis dafinanseba - 182-dan 257 milion laramde. ekonomikuri ganviTarebis RonisZiebebze mimarTuli odenobam 35%-iT _ 184-dan 249 milion laramde moimata infrastruqturul proeqtebis, kerZod, sagzao saxsrebis (upiratesad, magistralebis ganviTarebis uzrunvelsayofad). tendenciebi da rekomendaciebi 2006 wlis ganvlili 9 Tvis ganmavlobaSi gamokveTili tendenciebi miuTiTebs, rom saqarTvelos saxelmwifo biujetis Semosavlebis mobilizebas da xarjvaSi kvlavac ucvlelia is mankierebani, rac wina wlebSic arsebobda. sagulisxmoa, rom maTgan umetesi nawili ucvlelad aris gadatanili gansaxilvelad warmodgenil 2007 wlis saxelmwifo biujetis proeqtSic, rac miuTiTebs, rom es grZelvadiani politikis Semadgeneli nawilia. gaumWvirvaloba tendencia: rogorc wina wlebSi, wleulsac rogorc biujetis dagegmva, aseve masSi cvlilebis Setana ar momxdara met-naklebad Tanazomieri formatiT. xazgasasamelia is garemoebac, rom sabiujeto procesis dagegmarebis garkveuli yovelTviuridan ziani miayena misi yovelkvartalurze gamWvirvalobis gadasvlam xarisxs, mimdinare procesebze intensiuri dakvirveba ki kidev ufro rTuli gaxada. Tu aqamde angariSgebis yovelTviur reJimSic arsebobda konkretuli Tvis SigniT sxva da sxva manipulaciebis ganxorcieleblis albaToba, yovelkvartalur reJimze gadawyobam es safrTxe kidev ufro metad gazarda, Sesabamisi sazogadoebrivi kontrolis SesaZleblobebi ki SesamCnevad Seasusta. ucvlelad maRalia biujetis xarjebSi im muxlebis xvedriTi wilic, romlebic, tradiculad, bundovanebiT, naklebi gamWvirvalobiT da korufciis maRali albaTobiT gamoirCevian. magaliTad, igive `sxva xarjebis~ muxli, romelic wlevandel 9 TveSi SarSandel analogiur periodTan SedarebiT mTeli 75%-iT gaizarda (157-dan 276 milion laramde). es parametri biujetis mTliani xarjebis 7,2%-s Seadgens, rac sakmaod soliduri cifria. Tumca, misi struqturis Sesaxeb detaluri informacia amJamad xelmiuwvdomelia. rekomendacia: saxelmwifo biujetis dagegmva da masSi cvlilebebis Setana unda moxdes ufro meti sazogadoebrivi kontrolis, am procesSi monawile subieqtebis gafarToebis da ufro detaluri informirebis gziT. dainteresebuli sazogadoebisTvis informaciis miwodebisas aqcenti unda iyos gakeTebuli ara gasacemi informaciis ganzogadebaze, risi tendenciac dRes Seuqcevadad SeiniSneba, aramed ufro metad dakonkretebaze, raTa uzrunvelyofili iyos informaciis sisrule da sandooba da gamoiricxos safuZveli informaciis naklebobidan gamomdinare yovelgvari uzustobebisTvis. biujetis daubalansebloba tendencia: 9 Tvis Sedegebma kidev erTxel daadastura disbalansis arseboba biujetis saSemosavlo da xarjviT politikas Soris. sagadasaxado Semosavlebis Seuqcevadi matebis miuxedavad, rac biujetis ramdenjerme gazrdisken gadasinjvis safuZvelic gaxda, xarjviTi politika kvlavac ar aRmoCnda misi met-naklebad adeqvaturi. am faqtorma Sedegad gamoiwvia is, rom 9 Tvis dagegmili xarjebi srulyofilad ar aris gaweuli, rac niSnavs, rom wlis meoTxe kvartalSi, romelic isedac gadatvirTulia xarjebiT, wina kvartlebSi gaucemeli gasacemlebic unda dafinansdes. anu drois SezRudul monakveTSi bazarze didi moculobis Tanxis gamosrola unda moxdes, rac gardauvlad waaxalisebs inflaciur procesebs. mimdinare wlis mesame kvartalma am safrTxis realuroba sruli seriozulobiT warmoaCina. drois mokle monakveTSi saxelmwifo xarjebis ganuzomelma zrdam, rac saarCevno periodis aqtiuri fazas daemTxva, damatebiT xeli Seuwyo inflaciis zrdas, romlis SeCerebac sakmaod did dros da Sromatevad muSaobas moiTxovs. garda amisa, bolosTvis rogorc SarSandeli dagrovili bevri magaliTi miuTiTebs, gaustumrebeli wlis gadasaxdeli avtomaturad gulisxmobs im safrTxes, rom biujetiT gaTvaliswinebuli yvela xarjis dafinanseba ver moeswreba. amis gamo 2005 wels saxelmwifo uwyebebma gegmiT gaTvaliswinebuli 224 milioni laris Rirebulebis RonisZiebebis dafinanseba ver moaxerxes da es Tanxebi maT angariSebze naSTebad gamoekida. rekomendacia: biujetis Semosavlebis da xarjebis nawili gaiweros ufro naklebad ryevadi saxiT. kvartlebis ganmavlobaSi asakrefi da gasacemi Tanxebis odenoba minimaluri gadaxriT unda xasiaTdebodes, raTa ar moxdes e.w. `Tavkombala~ periodebis warmoSoba. es rogorc saSemosavlo, aseve xarjviT politikas ufro metad Tanazomiers gaxdis da daazRvevs makroekonomikuri riskebisgan. biujetis dabalansebis uzrunvelsayofad aucilebelia xarjebis saSualovadiani dagegmvis (Medium Term Expenditure Framework - MTEF) meTodologiis ufro Tanmimdevruli da safuZvliani danergva. es gamoiwvevs ryevebis Semcirebas rogor saSemosavlo, aseve xarjviTi nawilis formirebis da gadasinjvis procesSi prognozirebads da sabiujeto politikas ufro da mdgrads gaxdis (ufro detalurad ixileT tendenciebi da rekomenaciebi MTEF-is meTodologiis damkvidrebasa da gamoyenebasTan dakavSirebiT). inflaciuri xasiaTi tendencia: 2006 wlis ganvlil 3 kvartalSi mimdinare sabiujeto procesebma kidev politika naklebad saqarTveloSi daadastura, rom, zogadad, biujetis saxarjo atarebs gazrdili antiinflaciur inflaciis mizezi xasiaTs. is, rom energoresursebze tarifebis gazrdasTan erTad, saxelmwifo xarjebis permanentuli da Sedegebis gauTvleli zrda iyo, saerTaSoriso savaluto fondmac miuTiTa: Tu 2005 wlis maisidan 2006 wlis aprilamde, saSualod, fasebi 6%-iT gaizarda, 2005 wlis agvistodan 2006 wlis ivlisamde zrdam ukve 14.5% Seadgina. erovnuli bankis inflaciis mimoxilvis mixedviT, agvistoSi es maCvenebeli 13,5%-mde Semcirda, seqtemberSi ki 11,4%-mde daeca. ivlisis miwuruls dafiqsirebuli maRali inflacia, ZiriTadad, swored fulis miwodebis swrafi zrdiT iyo gamowveuli. odnavi klebis miuxedavad, igive mizeziT iyo ganpirobebuli inflaciis maRali maCvenebeli agvistosa da seqtemberSic. statistikis savaluto departamentis fondi monacemebiT, eyrdnoba, romelsac seqtembris saerTaSoriso mdgomareobiT, 12-Tvian intervalSi mTel rig sasaqonlo jgufebze fasebis mkveTri zrda dafiqsirda, kerZod: bostneulze (kartofilis da sxva bolqviani nayofebis CaTvliT) - 44,8%-iT, xilze (yurZnis CaTvliT)- 40,7%-iT, rZis produqtebze (rZe, yveli, kvercxi) – 32,1%-iT, komunalur momsaxurebaze (wyali, eleqtrooba, gazi) - 26,4%-iT, tkbileulze (Saqari, Tafli, jemebi, vaJinebi, Sokoladi da sxva sakonditro nawarmi) – 21,8%-iT, vandacvis mosaxurebaze – 15,6%-iT, xorcsa da xorcproduqtebze -14%iT. imave savaluto fondis gaTvlebiT, saqarTvelos msgavs gardamavali ekonomikis mqone qveynebSi 6%-ze maRali wliuri inflacia aferxebs ekonomikur zrdas. ase rom, saxarjo politikis gadasinjvis (fulis miwodeba mniSvnelovani Semcirebis) gareSe maRali inflacia kvlavac gadauWrel problemad darCeba. rekomendacia: moxdes saxelmwifo biujetis saxarjo politikis safuZvliani gadasinjva. upirvelesad, ganisazRvros drois garkveul monakveTSi gasawevi sazogadoebrivi samuSaoebis masStabi da masze gasawevi danaxarjebis odenoba, raTa am samuSaoebze gamoyofili saxsrebis moculobam inflaciuri procesebi ar daaCqaros, rac sabolood negatiurad aisaxeba ekonomikis zrdazec da Tavad gaweuli sazogadoebrivi samuSaoebis saboloo efeqturobazec. ganisazRvros privatizebidan miRebuli Semosavlebis biujetSi asaxvis, drois SedarebiT xangrZliv periodze gadanawilebis da xarjvis ufro moqnili Semosavlebis da xarjvas efeqturi ufro sqema, rac miRebuli mizanmimarTuls, kapitaluri warmatebuls ekonomikisTvis SedarebiT advilad `gadasaxarSs~ gaxdis. da deficituroba tendencia: saboloo versiiT, 2006 wlis saxelmwifo biujetis deficiti 289 milioni laris odenobiT ganisazRvra (Tavdapirvel mocemulobaSi misi zRvruli moculoba 72 milioniT naklebi - 217 milioni lari iyo). anu imis miuxedavad, rom wlis pirvel sam kvartalSi dagegmili Semosavlebis moculoba gaizarda, deficiti araTu Semcirda, man piriqiT moimata. Tu gaviTvaliswinebT imasac, sawinaaRmdegod, saqarTvelos saSemosavlo ara da rom saerTaSoriso biujetSi kapitaluri deficitur nawilSi aisaxeba, praqtikis Semosavlebi rac realuri deficitis nominalurad Semcirebis erT-erTi saSualebaa, gamodis, rom realuri deficitis moculoba kidev ufro didia da, saboloo angariSiT, 622 milion lars anu mSp-s 4,75%-s, rac Zalian maRali maCvenebelia. Sesabamisad, realuri deficitis moculoba gacilebiT metia im 3%-ian dasaSveb zRvarze, romlis zemoTac procesebze inflaciuri procesebis gaZliereba gardauvalia. sxva faqtorebTan erTad, swored es gaxda mimdinare wlis mesame kvartalSi gaaqtiurebuli inflaciis mizezi. sagangaSoa isic, rom es tendencia, savaraudod, momdevno wlebSic gagrZeldeba: 2007 wlis saxelmwifo biujetis proeqtiT navaraudevia, rom saxelmwifo biujetis mTliani Semosavlebi wlevandelTan SedarebiT 3%-iT Semcirdeba (3 miliard 538 milionidan 3 miliard 444 milionamde). imavdroulad, kapitaluri Semosavlebis wili saerTo SemosavlebSi gaisad mxolod 2,9% (100 milioni lari) iqneba, rac aseve mniSvnelovanwilad Camouvardeba wlevandel maCvenebels (333 milioni lari anu saerTo Semosavlebis 9,4%). xazgasasamelia isic, rom mimdinare wlis 1 seqtembridan mTel rig sasaqonlo jgufebze gauqmebuli sabaJo gadasaxadis gamo, sabaJodan mxolod 23,8 milioni laris miRebaa gansazRvruli, rac saerTo Semosavlebis 0,7% iqneba (SedarebisTvis: wels marto ganvlil 9 TveSi sabaJo gadasaxadis saxiT biujetma 120 milioni lari anu saerTo Semosavlebis 4,6% miiRo). ase rom, deficituroba saqarTvelos biujetisTvis gaisad ufro mwvave problema iqneba da misi moculoba, winaswari varaudiT, 426 milioni laris toli iqneba. rekomendacia: biujetis deficitis realuri moculobis aRsaricxad, moxdes kapitaluri Semosavlebis dificitis nawilSi asaxva. Semcirdes biujetis deficitis SemcirebiT da/an zrvruli maCvenebeli, Semosavlebis rac gazrdiT. miiRweva xarjebis upirvelesad, unda gadaisinjos is saxelmwifo xarjebi, romlTa sididec uaryofiT gavlenas axdens inflaciur fonze. rac Seexeba Semosavlebis zrdas, unda moxdes dasabegri bazris realuri aRnusxva da mosalodneli Semosavlebis winaswar ufro naklebi cdomilebiT gansazRvra. paralelurad, unda moxdes im resursebis sruli inventarizacia, romelTac saxelmwifosTvis damatebiTi Semosavlis motana SeuZliaT (magaliTad, saxelmwifo uwyebebis optimizaciis Sedegad gamoTavisuflebuli saxelmwifo qoneba, romelsac privatizebis da, Sesabamisad, Semosavlis mobilizebis perspeqtiva gaaCnia). MTEF-is praqtikiT arasaTanadod sargebloba vinaidan Cveni rekomendaciebis yvelaze soliduri nawili saxelmwifo biujetis xarjebis saSualovadiani Expenditure Framework - (Medium dagegmvis Term MTEF) meTodologiis gamoyenebas Sexeba, saWirod CavTvaleT am sferoSi arsebuli saerTaSoriso gamocdileba Segveswavla da sxva qveynebSi am reformis miRweuli Sedegebi gagveanalizebina. saxelmwifo biujetis xarjebis saSualovadiani dagegmvis meTodologia msoflios araerT qveyanaSia danergili. Cvens mier gakeTebulma saerTaSoriso gamocdilebis analizma cxadyo, rom am praqtikis gamoyenebis warmatebis xarisxi pirdapir aris damokidebuli qveynis xelisuflebis politikur Tanmimdevrulobisa da nebaze, sabiujeto gamWvirvalobis precesebis principebTan damokidebulebaze. magaliTad, afrikis qveynebSi (gana, malavi) am meTodologiis danergva sawyis etapze garkveuli warmatebebiT xasiaTdeboda. pirvel xanebSi yvela saministros SeeZlo, warmoedgina SeTanxmebul miznebze, moqmedebebsa da Sedegebze dafuZnebuli samwliani integrirebuli biujeti. Tumca, droTa ganmavlobaSi gamoikveTa, rom procesi naklebad atarebda Tanmidevrul xasiaTs, rac gamowveuli iyo ramdenime garemoebiT: erTi mxriv, MTEF-is principebi da am saxelmwifoTa mTavrobebis prioritetebi imavdroulad, erTmaneTTan winaaRmdegobaSi movida. MTEF-is danergvaze pasuxismgeblebi iyvnen naklebad kompetenturi saxelmwifo moxeleebi, romelTac arasakmarisi codnis gamo ver moaxerxes axali meTodologiiT gaTvaliswinebuli principebis Tanmimdevruli da Seuqcevadi danergva. Sedegad, am saxelmwifoebSi saxelmwifo biujetebis xarjebis saSualovadiani dagegmarebis principi arafrismaqnis formalobad iqca, romelmac realuri cvlileba ver Seitana sabiujeto procesebis formirebasa da ganxorcielebaSi. paralelurad arsebobs MTEF-is meTodologiis warmatebiT gamoyenebis bevri SemTxvevac. magaliTad SvedeTis gamocdilebis moyvana SeiZleba. SvedeTis mTavrobis yvela saministrom realuri xarjebi srulad dauqvemdebara MTEF-is samwliani gegmiT gaTvaliswinebul parametrebs. SvedeTis mTavrobaSi mis yvela subieqts Soris sabiujeto procesis reformirebis principebTan dakavSirebiT arsebobda farTo politikuri konsensusi, ramac didwilad uzrunvelyo am cvlilebebis warmatebuli xasiaTi. Sedegad, evropaSi erT-erTi yvelaze aramdgradi sabiujeto dagegmarebis mqone SvedeTis saxelmwifo dRes evropaSi am TvalsazrisiT erT-erT yvelaze warmatebul saxelmwifod moiazreba. saqarTvelo tendencia: saqarTvelos xelisufleba acxadebs, rom 2006 wlis saxelmwifo biujeti ukve xarjebis saSualovadiani dagegmvis (Medium Term Expenditure Framework - MTEF) meTodologiis gamoyenebiT daigegma da 4-wlian - 2006-2009 wlebis periodis konteqstSi Caisva. magram 2006 wlis biujetis rogorc Tavdapirveli varianti, iseve masSi mogvianebiT ramdenjerme Setanili cvlilebebi miuTiTebs, rom MTEF- is meTodologiuri moTxovnebi araeTxel dairRva da amJamad irRveva. MTEF-is erT-erTi sabaziso moTxovna mxarjveli erTeulebisTvis e.w. xarjviTi Werebis dadgenaa, romlis farglebSic unda moxdes maTTvis sabiujeto asignebebis gamoyofa. imavdroulad, xarjebis saSualovadiani dagegmvis erT-erTi maxasiaTebeli dargebis mixedviT resursebis ukeT ganawileba da mxarjveli erTeulebis samomavlo danaxarjebis prognozirebaa. 2006 wels calkeul sferoebze gamoyofili saxsrebis Tavdapirvelma moculobam da mogvianebiT misma cvlilebam aCvena, rom es moTxovnebi naklebad aris daculi: magaliTad, Tavdacvis sferos dafinanseba biujetis pirveli gansazRvruli, versiiT amJamindeli 392 milioni versiiT 605 laris farglebSi milionamdea iyo gazrdili (sxvaoba 54%), momavali wlis biujetis proeqtiT ki 398 milion laramde unda Semcirdes (wlevandelis 66%). saerTo xarjebTan procentul mimarTebaSi Tavdacvis sferos wlevandeli xarji 16%-s aRwevs, gaisad ki 10%-s farglebSia navaraudevi; ltolvilTa da gansaxlebis RonisZiebebze wlevandeli biujetis pirveli versiiT 29 miloni lari unda daxarjuliyo, amJamad ki es muxli 51 milion laramde (76%-iT) gaizarda. aseTi mkveTri gadaxrebis faqtebi miuTiTebs, rom MTEF-is danergva am etapze garkveuli xarvezebiT xasiaTdeba da parametrebis winaswari gansazRvra ar xdeba metnaklebi sizustiT, rac sabolod aseT solidur ryevebs iwvevs. analogiur daskvamde mivida arasamTavrobo organizacia `saerTaSoriso gamWvirvaloba-saqarTveloc~, romlis proeqtis - `ekonomikuri mmarTveloba da saxelmwifo finansebi~ farglebSi ganxorcielebli monitoringiT dadginda, rom xarjebis saSualovadian dagegmvaSi dargobrivi saministroebis CarTulobis xarisxi Zalian dabalia. garda imisa, rom dagegmva, praqtikulad, simbolur xasiaTs atarebs, detalurad ar aris gansazRvruli xarjebis saSulovadiani dagegmvis meqanizmis farglebSi gansaxorcielebeli programebisa da RonisZiebebis konkretuli mosalodneli Sedegebi da am Sedegebis miRwevis Sefasebis kriteriumebi. Sedegad, wlebis rodesac biujetis MTEF-is kanoni meTodologiiT da formati Sedgenili `saxelmwifo 2006-2009 xarjebisa da finansuri angariSvaldebulebis~ saerTaSoriso kriteriumebiT (Public Expenditure and Financial Accountability – PEFA) Sefasda, saqarTvelom 9 SesaZleblidan mxolod 4 qula daagrova, rac saSualo maCveneblad aris miCneuli. rekomendacia: MTEF-is meTodologiis srulfasovnad amoqmedebis da mcdari monacemebiT operirebis Tavidan asacileblad unda moxdes biujetis saSualovadiani dagegmarebis procesSi maqsimalurad meti saxelisuflo uwyebis Tanamonawileobis uzrunvelyofa. imavdroulad, procesSi CarTuli yvela uwyebisTvis unda ganisazRvros Sesasrulebeli samuSaoebis qronologiuri maqsimalurad grafiki, raTa SemWidroebuli, MTEF-is mkacri meTodologiis srulfasovani amuSavebisTvis aucilebeli yvela winapiroba droulad da srulyofilad iqnas uzrunvelyofili. imavdroulad, unda Seiqmnas mudmivad ganaxlebadi saeqsperto resursi, romelic operatiul reagirebas moaxdens qveynis ekonomikaSi gare Tu Sida faqtorebis cvlilebebiT gamowveul siaxleebze, moaxdens mis detalur analizs da Sedegebs da prognozebs Sesabamisi saxiT asaxavs saxelmwifo biujetis saSualovadiani dagegmarebis sqemis morig ciklSi. fors-maJoruli Setanili yvela situaciebis cvlileba gamoklebiT, saxelmwifo SesabamisobaSi unda biujetSi modiodes saSualovadiani dagegmvis sqemiT gansazRvrul parametrebTan, raTa uzruvelyofili iyos sabiujeto procesebis Tanmimdevruloba da prognozirebadoba. gamWvirvaloba, maTi saqarTvelo, Tbilisi 01 79, TaqTaqiSvilis quCa 4 tel: (995 32) 23 50 22 el-fosta: [email protected] www.eprc.ge
© Copyright 2024 ExpyDoc