2006 Tbilisi - CSOGeorgia.org

ekonomikuri politikis kvlevis centri
2006 wlis saxelmwifo biujetis 9 Tvis Sesrulebis
monitoringi
2006
Tbilisi
`ekonomikuri politikis kvlevis centri~ amerikis saerTaSoriso ganviTarebis saagentos
(USAID) finansuri daxmarebiT, fond `evraziisagan~ miRebuli grantis meSveobiT 2005
wlis seqtembridan axorcielebs proeqts `saxelmwifo biujetis Semosavlebis
antikorufciuli eqspertiza~. miuxedavad amisa, proeqtis farglebSi gamoqveynebul
publikaciebSi
gamoTqmuli
mosazrebebi,
SesaZloa
ar
gamoxatavdes
amerikis
saerTaSoriso ganviTarebis saagentos warmomadgenlobis (USAID) an amerikis
SeerTebuli Statebis mTavrobis oficialur pozicias. masalebis Sinaarsze pasuxs
`ekonomikuri politikis kvlevis centri~ agebs.
Sesavali
miuxedavad
imisa,
saqarTveloSi
rom
ukanaskneli
saxelmwifo
biujeti
sami
wlis
ganmavlobaSi
permanentulad
gadaWarbebiT
sruldeba, xelisuflebis mier mudmivad xdeba misi Semosavlebis da
xarjebis sagrZnobi koreqtireba. es praqtika, romelmac gansakuTrebiT
aqtiuri
xasiaTi
2004-2005
wlebSi
SeiZina,
mimdinare
welsac,
praqtikulad, ucvleli saxiT gagrZelda. wlis ganvlili sami kvartlis
ganmavlobaSi wlis kanoni saxelmwifo biujetis Sesaxeb ukve ramdenjerme
Seicvala da, ar aris gamoricxuli, misi morigi gadasinjvis sakiTxi
wlis bolomde kvlavac dadges dRis wesrigSi.
iseve rogorc wina wlebSi, mimdinare welsac biujetis winaswari gegmebi
araerTgzis Seicvala, rac, upiratesad, post-faqtum reJimSi xdeboda.
imavdroulad, rogorc mobilizebuli Semosavlebis, aseve gaweuli
xarjebis
Sesaxeb
informacia
xelmisawvdomi,
yovelTvis
moTxovnis
Sesabamisad
ar
iyo
droulad
srulyofili
da
detalizebuli, rac midinare sabiujeto procesebze dakvirvebas, maT
analizs, Sedarebas da prognozirebas SesamCnevad arTulebs.
ganxorcielebuli monitoringis Sedegebma, romlis pirvelma etapmac
SarSandeli sabiujeto weli (2005) moicva, amJamad ki mimdinare wlis
ganvlili 9 Tvis analizi moaxdina, miuTiTa, rom biujetis rogorc
dagegmvis,
aseve
Sesrulebis
procesi
arasrulyofilia
da
am
mimarTulebiT ganxorcielebuli reformebi yovelTvis ar atarebs
Tanmimdevrul da grZelvadian perspeqtivaze gaTvlil xasiaTs.
wina
wlebis
msgavsad,
wlevandeli
biujetis
dagegmva-aRsrulebac
miuTiTebs, rom sabiujeto wlis gawera ar xdeba Tanazomieri saxiT, rac
kvlavac aqtualurs tovebs saSiSroebas, rom xarjebis soliduri nawili
wlis ukanasknel TveebSi unda dafinansdes, rac, Tavis mxriv, did
tvirTad daawveba isedac sakmaod gaaqtiurebul inflaciur procesebs.
mimdinare
sabiujeto
wlis
ganmavlobaSi
biujetis
Sesaxeb
kanonis
araerTgzis cvlileba kvlavindeburad miuTiTebs, rom Tavad biujetis
Tavdapirveli dagegmareba Zalian Sors aris idealurisgan. erTis
mxriv, winaswar Semosavlebis dabali maCveneblebis dagegmva miuTiTebs
imaze, rom mTavroba mudmivad cdilobs dagegmilTan SedarebiT
miRebuli maRali SemosavlebiT Seqmnas biujetis mudmivad gadaWarbebiT
Sesrulebis
efeqti.
meore
mxriv,
biujetis
realurze
naklebi
moculobiT dagegmva imis maniSnebelia, rom ar xdeba dasabegri bazis,
Semosavlebis wyaroebis saTanado analizi da daTvla, rac miuTiTebs,
rom sabiujeto procesSi xdeba realobisgan mowyvetili monacemebiT
operireba, rac Tavisi SinaarsiT sakmaod seriozuli problemaa.
imavdroulad aRsaniSnavia, rom biujetSi cvlilebebis Setana xdeba
impulsurad, gaCenili namati Semosavlebis (upiratesad, saprivatizebo
kampaniidan miRebuli kapitaluri Semosavlebis) xarjze. am procesSic
biujetis gazrda naklebad dabalansebul saxes atarebs da damatebiTi
Tanxebis mimarTva mxolod ramdenime prioritetul sferoze xdeba
(magaliTad, Tavdacvaze, romlis xarjic 2006 wlis ganmavlobaSi 605
milion lars Seadegs da gasawevi xarjebis nusxaSi mxolod socialur
danaxarjebs Camouvardeba).
aRsaniSnavia, rom, wina wlebis msgavsad, arc wleuls xdeba sabiujeto
Semosavlebis daTvla da analizi calkeuli gadasaxadebis da maTi
urTierTSedarebis gziT. es gansakuTrebiT sagulisxmoa im konteqstSic,
rom 2006 wlis dasawyisidan moxda adgilobrivi da federaluri
xasiaTis gadasaxadebis axleburi gadanawileba (magaliTad, mogebis
gadasaxadi adgilobrivis nacvlad mTlianad centralur biujetSi
iricxeba) da Sesabamisi analizi ganxorcielebuli reformis warmatebis
da xarvezebis gamosavlenad gadaudebel aucileblobas warmoadgens.
aucileblad unda gaesvas xazi kidev erT garemoebas, romelic wina
wlebis msgavsad, wleulsac, samwuxarod, kvlavac ucvlelad SenarCunda:
dainteresebis
zrdis
miuxedavad,
sazogadoebas
sakmaod
mwiri
informacia miewodeba gaweuli xarjebis Taobaze. am TvalsazrisiT
xazgasasmelia,
rom
2006
(magaliTad,
dargobrivi
SedarebiT
naklebad
wlis
biujeti
programebis
detalizebuli
zogierTi
nawilSi),
mimarTulebiT
winamorbedebTan
aRmoCnda,
ramac
misi
gamWvirvaloba kidev ufro naklebi gaxada da, wina wlebis msgavsad,
amJamadac gaurkveveli darCa, biujetis permanentuli zrdis pirobebSi
ratom rCeba mTeli dargebi Tu programebi arasrulad an sulac
mTlianad daufinansebeli.
mTeli am faqtorebis jami kvlavindeburad ganapirobebs imas, rom
sabiujeto
procesis
mTeli
cikli
misi
dagegmvidan
saboloo
aRsrulebamde, Semosavlis wyaroebi da xarjviTi politikis specifika
bundovani da xSirad gaugebari rCeba. amave dros, sabiujeto sakiTxebTan
dakavSirebuli
informaciis
detalizebaze
uaris
Tqma
ver
uzrunvelyofs saTanado sazogadoebriv kontrols da noyier niadags
qmnis sxva da sxva tipis maqinaciebisa Tu korufciuli garigebebisTvis,
rac saxelmwifo biujetis kidev erT arsebiT naklad unda CaiTvalos.
saqarTvelos saxelmwifo biujetis 9 Tvis Sesrulebis mdgomareoba
saqarTvelos 2006 wlis saxelmwifo biujetis saSemosavlo nawilis 9
Tvis (ianvari-seqtemberi) Sesrulebis maCvenebelebi ase gamoiyureba
(monacemebi aRebulia saqarTvelos finansTa saministros saxazino
departamentis oficialuri informaciidan):
finansTa saministros gegmiT, am periodSi biujetSi unda Semosuliyo 2
miliard 567,3 milioni lari, realurad ki Semosulia 2 miliard
661,93 milioni (navaraudevze 94,63 milioniT anu 4%-iT meti).
9
Tvis
ganmavlobaSi
mobilizebuli
sagadasaxado
Semosavlebis
moculobam 1 miliard 898,18 milioni dolari Seadgina (gegmiur 1
miliard 816,25 milionze 81,93 milioniT anu 5%-iT meti).
mimdinare wlis 9 TveSi mobilizebuli sagadasaxado Semosavlebis
moculoba (1 miliard 898,18 milioni lari) 50%-iT aRemateba 2005
wlis analogiuri periodis maCvenebels (1 miliard 268, 18 milioni
lari), 100%-iT metia, vidre 2004 wels (950,49 milioni lari), 2003
welTan (611,9 milioni lari) SedarebiT ki zrda mTeli 210%-ia.
diagrama #1
saxelmwifo biujetis 9 Tvis sagadasaxado
Semosavlebi wlebis mixedviT
1 898,18
2 000,00
1 800,00
1 600,00
1 400,00
1 269,28
1 200,00
950,49
1 000,00
800,00
611,90
600,00
400,00
200,00
0,00
2003
2004
2005
2006
cxrili #1
2003
611,90
jamurad
2004
950,49
55%
9
Tvis
2005
1 269,28
34%
107%
2006
1 898,18
50%
100%
210%
ganmavlobaSi
sagadasaxado
Semosavlebis
kuTxiT
mobilizebuli 1 miliard 898,18 milioni laridan sagadasaxado
departamentis mier mobilizebulia 942,57 milioni lari, rac gegmiur
913,87 milion larze 28,7 milioni lariT (3%-iT) metia.
sabaJo departamentis mier, gegmiT gaTvaliswinebuli 902,38 milioni
laris nacvlad, mobilizebulia 955,6 milioni lari (gadaWarbeba 6%).
gegma gadaWarbebiT aris Sesrulebuli arasagadasaxado Semosavlebisa
mobilizebis nawilSic: navaraudevi 352,74 milioni laris nacvlad
Sesruleba 364,88 milions (gaTvaliswinebulze 12,14 milioniT mets anu
dagegmilis 103%) Seadgens.
SarSandeli 9 Tvisgan gansaxvavebiT, wleuls analogiur periodSi
mcire
gadaWarbebiT
Sesrulda
kapitaluri
Semosavlebis
gegma
(navaraudevi 306,03 milionis nacvlad 306,98 milioni lari aikrifa).
rac Seexeba grantebs, am nawilSi umniSvnelo garRveva dafiqsirda (gegma
- 92,28 milioni lari, Sesruleba 91,9 milioni lari anu gegmis
Sesrulebas mxolod 0,4% daaklda).
biujetis deficitis wliuri moculoba, saboloo Casworebis mixedviT,
289,14 milioni laris odenobiT ganisazRvra, rac mTliani Sida
produqtis (prognoziT, misma moculobam 2006 wels 13,08 miliardi
lari unda Seadginos) 2,2%-s Seadgens. Tumca, Tu gaviTvaliswinebT im
garemoebas, rom, praqtikulad, kapitaluri Semosavlebic biujetis
deficitis
dasafinanseblad
gamoiyeneba,
realuri
deficitis
moculoba 622 milion lars (anu mSp-s 4,75%) aRwevs. es ki niSnavs, rom
deficitis moculoba, realurad, scdeba im 3%-ian dasaSveb zRvars,
romlis gadaWarbebis SemTxvevaSic qveyanaSi mimdinare ekonomikur
procesebze inflaciuri zewola Zlierdeba, rac realurad moxda
kidec (ufro dawvrilebiT am Temaze ixileT TavSi `tendenciebi da
rekomendaciebi~).
cxrili #2
Semoasvlebis wliuri
gegma (mln lari)**
Semosavlebis 9 Tvis
gegma
Semosavlebi dRemde
(mln lari)
Semosavlebi dRemde
(procentuli)
gegmis Sesrulebamde
(mln lari)
wlis bolomde
Sesasrulebeli (mln
lari)
sul saxelmwifo
biujetis
Semosavlebi
deficitis
dafinansebis wyaro
grantebi
kapitaluri
Semosavlebi
arasagadasaxado
Semosavlebi
sagadasaxado
departamenti*
sabaJo departamenti
saxelmwifo biujetis Semosavlebi da gegma 2006 weli (mln lari)
1249,15
1299,64
500,5
333
178,52
289,14
3538,8
902,38
913,87
352,74
306,04
92,28
224,2
2791,45
955,6
942,57
364,87
306,98
91,9
84,98
2557,3
106%
103%
103%
100%
100%
37%
95%
53,23
28,7
12,14
-0,38
-139,22
-129,51
210,67
204,00
135,63
86,62
204,16
876,86
0,95
26,02
saqarTvelos
2006
wlis
saxelmwifo
biujetis
9
Tvis
rogorc
Sesrulebis, aseve xarjvis Sesrulebis analizisas aucileblad unda
gaviTvaliswinoT erTi mniSvnelovani garemoeba: kerZod, is, rom wina
wlebisgan gansxvavebiT, gegmisa da Sesrulebis dadgena xdeba ara
yovelTviurad, aramed ukve yovelkvartalurad.
Sesabamisad,
kvartlis
SigniT
mimdinare
procesebi
naklebad
kontroliebadi gaxda da maTze Tvalyuris midevneba garTulebulia.
rac
Seexeba
Semosavlebis
monacemebs
kvartalur
WrilSi,
9
Tvis
monacemebi ase gamoiyureba:
cxrili #3
2006 w saxelmwifo biujeti (milioni lari)
kvartali
I
II
III
prognozi
593,68
924,11
1049,51
Sesruleba
697,15
854,35
1 110,44
sxvaoba
103,47
-69,76
55,93
2 567,30
2 661,94
94,64
wliuri
rogorc am monacemebidan Cans, 2006 wlis ganvlili kvartlebis
mixedviT,
biujetis
gegmebi
da
realuri
Sesrulebis
maCveneblebi
gansaxvavebuli tendenciiT xasiaTdeba. pirvel da mesame kvartlebSi
gegma metobiT aris Sesrulebuli, meore kvartalSi ki gegma ver
Sesrulda. aRsaniSnavia, rom msgavsi tendencia wina wlebSi, biujetis
yovelTviuri dagegmvis pirobebSic arsebobda. saerTod, calkeul
TveebSi
aRniSnuli
gadaWarbeba
momdevno
Tveebis
CavardniT
`swordeboda~ (2005 wels ori `Cavardnili~ Tve iyo - maisi da
seqtemberi, wleuls ki aseTad meore kvartali iqca).
diagrama #2
2006 wlis saxelmwifo biujetis 9 Tvis
prognozisa da Sesrulebis maCvenebeli
1 110,44
1054,51
1200,00
924,11
854,35
1000,00
800,00
697,15
593,68
prognozi
600,00
Sesruleba
400,00
200,00
0,00
I kvartali
II kvartali
III kvartali
sagadasaxado Semosavlebisa da grantebis nawilSi gegmis gadaWarbebiT
biujetis saSemosavlo nawilis gadaWarbebiT Sesrulebis miuxedavad,
xarjviTi
nawiliT
gansazRvruli
Tanxebis
sruli
odenobiT
uzrunvelyofa mainc ver moxerxda.
biujetSi gawerili xarjebis parametri rom Sesrulebuliyo, unda
momxdariyo 2 miliard 791,45 milioni laris mobilizeba, realurad
ki es maCvenebeli 2 miliard 661,94 milioni lars Seadgens, rac
dagegmilis mxolod 95%-ia, Tanxobrivad ki garRveva 130 milion lars
aRwevs (ix. cxrili 2).
imavdroulad aRsaniSnavia isic, rom mobilizebuli Tanxebis (saqme
exeba ukve naxseneb 2 miliard 661 milions) srulfasovnad daxarjvac ar
momxdara - sami kvartlis ganmavlobaSi gaweuli xarjebis moculobam
sul 2 miliard 558 milioni lari Seadgina.
cxrili #4
xarjebi
(milion larebSi)
wliuri
gegma
wlis
9 Tvis
gegma
sul saxelmwifo
biujetis xarjebi
3 828
2 791
Seqmnili
mdgomareobis
gaTvaliswinebuli
xarji 30
seqtembris
CaTvliT
Sesruleba
wliuri
gegmis
mimarT %Si
Sesruleba
wlis 9
Tvis
gegmis
mimarT %Si
IV kvartalSi
Sesasrulebeli
2 558
66,82%
91,65%
1 270
analiziT
xarjebis
ikveTeba,
srulfasovani
rom
biujetiT
dafinansebisTvis
wlis
bolomde biujetSi kidev 1 miliard 166 milionis mobilizeba unda
moxerxdes, gasawevi xarjebis moculoba ki 1 miliard 270 milionis
farglebSi iqneba.
anu
iseve,
rogorc
ganvlil
wlebSi,
sabiujeto
gadasaxdelebis
mniSvnelovani nawili (daaxloebiT, mesamedi) wlis ukanasknel - meoTxe
kvartalSi
unda
gaices,
rac
niSnavs,
rom
inflaciur
procesebs,
romelTac uamisodac ukve miiRes sagangaSo xasiaTi, kidev ufro metad
garTulebuli xasiaTi SeiZleba mieces.
rac
Seexeba
xarjviTi
nawilis
zrdis
tendencias,
is
konkretul
maCveneblebSi ase gamoiyureba: 2006 wlis 9 Tvis ganmavlobaSi gaweuli
xarjebis saerTo moculoba (2 miliard 557,57 milioni lari) 45%-iT
aRemateba SarSan analogiur periodSi gaweuli xarjebis moculobas (1
miliard 769,62 milioni lari), 2004 wlis maCvenebelTan SedarebiT
(940,96 milioni lari) zrda 272%-ia, 2003 wlis xarjebTan SedarebiT
(661,12 milioni lari) ki zrda 387%-s Seadgens.
cxrili #5
2003
661,12
2004
940,96
42%
2005
1 769,62
88%
168%
2 006
2557,57
45%
172%
287%
diagrama #3
9 Tvis saxelmwifo biujetis xarjebi wlebis
mixedviT
3 000,00
2557,57
2 500,00
2 000,00
1 769,62
1 500,00
940,96
1 000,00
661,12
500,00
0,00
2003
qvemoT
2004
moyvanili
grafikebi
2005
miuTiTebs,
rom
2 006
2006
wlis
biujeti
kvlavindeburad imeorebs im tendecias, romelic 2003-2005 wlebSi
damkvidrda.
kerZod,
rogorc
dasawyisidan
bolomde
Semosavlebi,
mkveTrad
mzardi
aseve
xarjebi
dinamikiT
wlis
xasiaTdeba.
amavdroulad, rogorc wesi, meoTxe kvartalSi asakrefi da dasaxarji
Tanxebis moculoba wina kvartlebisas mkveTrad aRemateba, wlis pirvel
kvartlebTan SedarebiT ki zogjer jeradad meti xdeba xolme. es ki
kvlavindeburad
dRis
wesrigSi
ayenebs
gamwvavebuli
inflaciis
safrTxes. mimdinare wels es safrTxe gansakuTrebiT sagangaSoa,
vinaidan inflaciurma procesebma wlis pirvel sam kvartalSi ukve
sakmaod
maRal
dasawyisidan
maCvenebels
qveynis
miaRwia.
makroekonomikur
paralelurad,
garemoSi
2007
wlis
mosalodneli
cvlilebebi (magaliTad, importirebuli energoresursebis gaZvireba
da aqedan gamomdinare problemebi) am procesebze zewolas kidev ufro
daamZimebs.
diagrama #4
saxelmwifo biujetis yovelkvartaluri
Semosavlebi wlebis mixedviT
1400,00
1200,00
1000,00
800,00
600,00
400,00
200,00
0,00
2
2
2
2
003
006
004
005
I kvartaliII kvartali
III
IV
kvartali kvartali
diagrama #5
1 200,00
saxelmwifo biujetis yovelkvartaluri
xarjebi wlebis mixedviT
1 000,00
2006
800,00
2003
600,00
2004
400,00
2005
200,00
0,00
I kvartali
II
kvartali
III
kvartali
IV
kvartali
saxelmwifo biujetis 9 Tvis xarjebis gegmiuri da realuri Sesrulebis
maCveneblebi miuTiTebs, rom wlis samive ganvlil kvartalSi xarjebis
saprognozo
maCvenebeli
ar
Sesrulebula.
pirvel
kvartalSi
dagegmili 766,17 milioni laris nacvlad 653,19 milioni daixarja
(deficiturma dafinansebam 113 milioni dolari Seadgina), meore
kvartalis
bolos
prognozirebuli
1 miliard
776,55
milionis
nacvlad 1 miliard 517,21 milioni iyo daxarjuli (deficiti 260
milionamde gaizarda), mesame kvartalis bolos ki dafinansebaSi
deficitma odnav iklo da 234 milioni lari Seadgina (2 miliard
557,57 milioni dagegmili 2 miliard 791,45 milioni laris nacvlad).
diagrama 6
2006 wlis saxelmwifo biujetis xarjebis
prognozi da Sesruleba kvartlebis mixedviT
1200,00
1 010,38
1 050,09
1 014,90
1000,00
864,02
800,00
766,17
653,19
prognozi
600,00
Sesruleba
400,00
200,00
0,00
I kvartali
II kvartali
III kvartali
gadasaxadebis saxeebis mixedviT gasuli 9 Tvis ganmavlobaSi biujetSi
Semdegi moculobis Tanxebia mobilizebuli (gadasaxadebi dalagebulia
klebis mixedviT):
damatebuli Rirebulebis gadasaxadis (dRg) saxiT saxelmwifo biujetSi
Sesulia 934,87 milioni lari, rac saprognozo maCvenebelze (885,04
milioni) 5,5%-iT metia.
damatebuli Rirebulebis gadasaxadi wleulsac, iseve rogorc wina
wlebSi, rCeba biujetis yvelaze msxvil Semavseblad. misi wili saerTo
SemosavlebTan mimarTebaSi 36%-s aWarbebs, sagadasaxado SemosavlebSi
ki dRg-s wilad 49%-ze meti modis.
sididiT meore Senatani aqvs biujetSi socialur gadasaxads. ganvlil
sam kvartalSi am wyarodan biujetma navaraudevi 328,38 milionis
nacvlad 4%-iT meti -340,8 milioni lari miiRo.
mTlian SemosavlebTan mimarTebaSi socialuri gadasaxadis moculoba
13%-ze metia, sagadasaxado SemosavlebSi misi wili ki 18%-mdea.
teritoriulebidan
centralur
biujetSi
gadmotanilma
mogebis
gadasaxadma 9 TveSi saxelmwifo biujets 254,59 milioni lari SesZina,
rac saprognozo maCveneblis (246,04 milioni) 103%-s Seadgens.
am maCveneblebiT mogebis gadasaxadi biujetis mTliani Semosavlebis
10%-mde akompleqtebs, sagadasaxado Semosavlebis nusxaSi ki mis wilad
13,5%-mde modis.
aqcizis gadasaxadidan biujetSi mobilizebulia 245,37 milioni lari,
riTac dagegmili parametri (240,66 milioni) 2%-iani gadaWarbebiT
Sesrulda.
aqcizidan mTliani Semosavlebis maCvenebeli daaxloebiT 9,5%-s iZens,
sagadasaxado SemosavlebSi ki aqcizi daaxloebiT 13,5%-iani wiliT
Sedis.
rac Seexeba sabaJo gadasaxads, misi Senatani saxelmwifo biujetSi 119,5
milionia -dagegmilze (116,13 milioni lari) 3%-iT meti.
mTlian SemosavlebSi sabaJo gadasaxadis xvedriTi wili odnav aWarbebs
4,5%-s, sagadasaxado Semosavlebis kalaTaSi ki - 6%-s.
arasagadasaxado Semosavlebis saxiT ki biujetma 9 Tvis ganmavlobaSi
364,88 milioni lari miiRo, rac navaraudev 352,74 milionze 12,14
milioniT
anu
3%-iT
meti
aRmoCnda.
am
nawilSi
yvelaze
didi
gadaWarbeba (137%) jarimebiTa da sanqciebiT miRebuli Semosavlebis
wilad modis - mosalodneli 22,66 milioni laris nacvlad biujetSi
30,97 milionis mobilizeba moxda.
saboloo angariSiT, arasagadasaxado Semosavlebma biujetis mTeli
Semosavlebis 14%-ze meti Seadgina.
kapitalurma Semosavlebma dagegmili parametri mcire namatiT dasZlia
(306,98 milioni dagegmili 306,04 milionis nacvlad). Tumca, 9 Tvis
maCvenebeli
ver
Sesrulda
ZiriTadi
kapitalis
gayidvis
(anu
saprivazitebo garigebebis) nawilSi. am muxlSi Cavardnam 2% (4,45
milioni lari) Seadgina _ 285,65 milionis nacvlad biujetma 281,2
milioni miiRo. kapitaluri Semosavlebidan yvelaze kargi maCvenebeli
miwisa da aramaterialuri aqtivebis nawilSia: 20,29 milioni laris
nacvlad 25,01 milioni anu gegmasTan SedarebiT 23%-iani siWarbe.
amrigad, kapitaluri Semosavlebis wilad mTliani Semosavlebis 12%mde movida.
rac Seeexeba grantebs,
Sesrulebas
mxolod
daaxloebiT
0,4%
am nawilSi 9 Tvis dagegmili parametris
377
Seadgina
aTasi
lari
daaklda
(91,9
milioni
lari
anu
Cavardnam
dagegmili
92,28
milionis nacvlad).
sabolood, grantebis wili biujetis mTlian SemosavlebSi 3,5%-ze cota
meti aRmoCnda.
gadasinjuli prioritetebi
2006
wlis
biujetis
Tavdapirvelma
versiam
da
mimdinare
wlis
ganmavlobaSi masSi Setanilma cvlilebebma moaxdina demonstrireba, Tu
rogor Seicvala prioritetebis wonadoba saxarjo politikaSi.
ucvlelad maRali darCa saxarjo politikis tradiciuli lideris jandacvisa
da
socialuri
uzrunvelyofis
sistemis
poziciebi:
am
mimarTulebaze SarSandelTan SedarebiT 23%-iT meti - sul 775
milioni lari
daixarjeba
(marto socialuri dazRvevis erTian
saxelmwifo fondSi akumulirebuli saxsrebis moculobam wleuls 625
milioni lari unda Seadginos).
poziciurad meore adgiladme amaRlda Tavdacvis biujeti, romelmac
6005 milion lars gadaaWarba (wliurma zrdam 65% Seadgina - SarSan es
parametric 367 milioni lari iyo).
ganaTlebisa
da
mecnierebis
sistemaSi
ganxorcielebli
restruqturizaciis
Sedegad
am
sferoze
centraluri
biujetidan
mimarTuli saxsrebis moculoba nominalur gamosaxulebaSi 440%-iT 80-dan 352 milion laramde gaizarda.
40%-iT aris gazrdili policiis dafinanseba - 182-dan 257 milion
laramde.
ekonomikuri
ganviTarebis
RonisZiebebze
mimarTuli
odenobam 35%-iT _ 184-dan 249 milion laramde moimata
infrastruqturul
proeqtebis,
kerZod,
sagzao
saxsrebis
(upiratesad,
magistralebis
ganviTarebis uzrunvelsayofad).
tendenciebi da rekomendaciebi
2006 wlis ganvlili 9 Tvis ganmavlobaSi gamokveTili tendenciebi
miuTiTebs,
rom
saqarTvelos
saxelmwifo
biujetis
Semosavlebis
mobilizebas da xarjvaSi kvlavac ucvlelia is mankierebani, rac wina
wlebSic arsebobda. sagulisxmoa, rom maTgan umetesi nawili ucvlelad
aris gadatanili gansaxilvelad warmodgenil 2007 wlis saxelmwifo
biujetis proeqtSic, rac miuTiTebs, rom es grZelvadiani politikis
Semadgeneli nawilia.
gaumWvirvaloba
tendencia: rogorc wina wlebSi, wleulsac rogorc biujetis dagegmva,
aseve masSi cvlilebis Setana ar momxdara met-naklebad Tanazomieri
formatiT. xazgasasamelia is garemoebac, rom sabiujeto procesis
dagegmarebis
garkveuli
yovelTviuridan
ziani
miayena
misi
yovelkvartalurze
gamWvirvalobis
gadasvlam
xarisxs,
mimdinare
procesebze intensiuri dakvirveba ki kidev ufro rTuli gaxada. Tu
aqamde angariSgebis yovelTviur reJimSic arsebobda konkretuli Tvis
SigniT
sxva
da
sxva
manipulaciebis
ganxorcieleblis
albaToba,
yovelkvartalur reJimze gadawyobam es safrTxe kidev ufro metad
gazarda, Sesabamisi sazogadoebrivi kontrolis SesaZleblobebi ki
SesamCnevad Seasusta. ucvlelad maRalia biujetis xarjebSi im muxlebis
xvedriTi wilic, romlebic, tradiculad, bundovanebiT, naklebi
gamWvirvalobiT
da
korufciis
maRali
albaTobiT
gamoirCevian.
magaliTad, igive `sxva xarjebis~ muxli, romelic wlevandel 9 TveSi
SarSandel analogiur periodTan SedarebiT mTeli 75%-iT gaizarda
(157-dan 276 milion laramde). es parametri biujetis mTliani xarjebis
7,2%-s Seadgens, rac sakmaod soliduri cifria. Tumca, misi struqturis
Sesaxeb detaluri informacia amJamad xelmiuwvdomelia.
rekomendacia: saxelmwifo biujetis dagegmva da masSi cvlilebebis
Setana
unda
moxdes
ufro
meti
sazogadoebrivi
kontrolis,
am
procesSi monawile subieqtebis gafarToebis da ufro detaluri
informirebis gziT. dainteresebuli sazogadoebisTvis informaciis
miwodebisas aqcenti unda iyos gakeTebuli ara gasacemi informaciis
ganzogadebaze, risi tendenciac dRes Seuqcevadad SeiniSneba, aramed
ufro metad dakonkretebaze, raTa uzrunvelyofili iyos informaciis
sisrule
da
sandooba
da
gamoiricxos
safuZveli
informaciis
naklebobidan gamomdinare yovelgvari uzustobebisTvis.
biujetis daubalansebloba
tendencia: 9 Tvis Sedegebma kidev erTxel daadastura disbalansis
arseboba
biujetis
saSemosavlo
da
xarjviT
politikas
Soris.
sagadasaxado Semosavlebis Seuqcevadi matebis miuxedavad, rac biujetis
ramdenjerme
gazrdisken
gadasinjvis
safuZvelic
gaxda,
xarjviTi
politika kvlavac ar aRmoCnda misi met-naklebad adeqvaturi. am
faqtorma Sedegad gamoiwvia is, rom 9 Tvis dagegmili xarjebi
srulyofilad ar aris gaweuli, rac niSnavs, rom wlis meoTxe
kvartalSi, romelic isedac gadatvirTulia xarjebiT, wina kvartlebSi
gaucemeli
gasacemlebic
unda
dafinansdes.
anu
drois
SezRudul
monakveTSi bazarze didi moculobis Tanxis gamosrola unda moxdes,
rac gardauvlad waaxalisebs inflaciur procesebs. mimdinare wlis
mesame kvartalma am safrTxis realuroba sruli seriozulobiT
warmoaCina.
drois
mokle
monakveTSi
saxelmwifo
xarjebis
ganuzomelma zrdam, rac saarCevno periodis aqtiuri fazas daemTxva,
damatebiT xeli Seuwyo inflaciis zrdas, romlis SeCerebac sakmaod
did dros da Sromatevad muSaobas moiTxovs.
garda
amisa,
bolosTvis
rogorc
SarSandeli
dagrovili
bevri
magaliTi
miuTiTebs,
gaustumrebeli
wlis
gadasaxdeli
avtomaturad gulisxmobs im safrTxes, rom biujetiT gaTvaliswinebuli
yvela
xarjis
dafinanseba
ver
moeswreba.
amis
gamo
2005
wels
saxelmwifo uwyebebma gegmiT gaTvaliswinebuli 224 milioni laris
Rirebulebis RonisZiebebis dafinanseba ver moaxerxes da es Tanxebi
maT angariSebze naSTebad gamoekida.
rekomendacia: biujetis Semosavlebis da xarjebis nawili gaiweros
ufro naklebad ryevadi saxiT. kvartlebis ganmavlobaSi asakrefi da
gasacemi Tanxebis odenoba minimaluri gadaxriT unda xasiaTdebodes,
raTa ar moxdes e.w. `Tavkombala~ periodebis warmoSoba. es rogorc
saSemosavlo, aseve xarjviT politikas ufro metad Tanazomiers gaxdis
da daazRvevs makroekonomikuri riskebisgan. biujetis dabalansebis
uzrunvelsayofad aucilebelia xarjebis saSualovadiani dagegmvis
(Medium Term Expenditure Framework -
MTEF) meTodologiis
ufro Tanmimdevruli da safuZvliani danergva. es gamoiwvevs ryevebis
Semcirebas rogor saSemosavlo, aseve xarjviTi nawilis formirebis
da
gadasinjvis
procesSi
prognozirebads
da
sabiujeto
politikas
ufro
da mdgrads gaxdis (ufro detalurad ixileT
tendenciebi da rekomenaciebi MTEF-is meTodologiis damkvidrebasa
da gamoyenebasTan dakavSirebiT).
inflaciuri xasiaTi
tendencia: 2006 wlis ganvlil 3 kvartalSi mimdinare sabiujeto
procesebma kidev
politika
naklebad
saqarTveloSi
daadastura, rom, zogadad, biujetis saxarjo
atarebs
gazrdili
antiinflaciur
inflaciis
mizezi
xasiaTs.
is,
rom
energoresursebze
tarifebis gazrdasTan erTad, saxelmwifo xarjebis permanentuli da
Sedegebis gauTvleli zrda iyo, saerTaSoriso savaluto fondmac
miuTiTa: Tu 2005 wlis maisidan 2006 wlis aprilamde, saSualod, fasebi
6%-iT gaizarda, 2005 wlis agvistodan 2006 wlis ivlisamde zrdam ukve
14.5% Seadgina. erovnuli bankis inflaciis mimoxilvis mixedviT,
agvistoSi es maCvenebeli 13,5%-mde Semcirda, seqtemberSi ki 11,4%-mde
daeca. ivlisis miwuruls dafiqsirebuli maRali inflacia, ZiriTadad,
swored fulis miwodebis swrafi zrdiT iyo gamowveuli. odnavi
klebis miuxedavad, igive mizeziT iyo ganpirobebuli inflaciis maRali
maCvenebeli agvistosa da seqtemberSic.
statistikis
savaluto
departamentis
fondi
monacemebiT,
eyrdnoba,
romelsac
seqtembris
saerTaSoriso
mdgomareobiT,
12-Tvian
intervalSi mTel rig sasaqonlo jgufebze fasebis mkveTri zrda
dafiqsirda, kerZod: bostneulze (kartofilis da sxva bolqviani
nayofebis CaTvliT) - 44,8%-iT, xilze (yurZnis CaTvliT)- 40,7%-iT, rZis
produqtebze (rZe, yveli, kvercxi) – 32,1%-iT, komunalur momsaxurebaze
(wyali, eleqtrooba, gazi) - 26,4%-iT, tkbileulze (Saqari, Tafli,
jemebi, vaJinebi, Sokoladi da sxva sakonditro nawarmi) – 21,8%-iT,
vandacvis mosaxurebaze – 15,6%-iT, xorcsa da xorcproduqtebze -14%iT.
imave savaluto fondis gaTvlebiT, saqarTvelos msgavs gardamavali
ekonomikis mqone qveynebSi 6%-ze maRali wliuri inflacia aferxebs
ekonomikur zrdas. ase rom, saxarjo politikis gadasinjvis (fulis
miwodeba mniSvnelovani Semcirebis) gareSe maRali inflacia kvlavac
gadauWrel problemad darCeba.
rekomendacia:
moxdes
saxelmwifo
biujetis
saxarjo
politikis
safuZvliani gadasinjva. upirvelesad, ganisazRvros drois garkveul
monakveTSi gasawevi sazogadoebrivi samuSaoebis masStabi da masze
gasawevi danaxarjebis odenoba, raTa am samuSaoebze gamoyofili
saxsrebis
moculobam
inflaciuri
procesebi
ar
daaCqaros,
rac
sabolood negatiurad aisaxeba ekonomikis zrdazec da Tavad gaweuli
sazogadoebrivi samuSaoebis saboloo efeqturobazec.
ganisazRvros privatizebidan miRebuli Semosavlebis biujetSi asaxvis,
drois SedarebiT xangrZliv periodze gadanawilebis da xarjvis
ufro
moqnili
Semosavlebis
da
xarjvas
efeqturi
ufro
sqema,
rac
miRebuli
mizanmimarTuls,
kapitaluri
warmatebuls
ekonomikisTvis SedarebiT advilad `gadasaxarSs~ gaxdis.
da
deficituroba
tendencia: saboloo versiiT, 2006 wlis saxelmwifo biujetis deficiti
289
milioni
laris
odenobiT
ganisazRvra
(Tavdapirvel
mocemulobaSi misi zRvruli moculoba 72 milioniT naklebi - 217
milioni lari iyo). anu imis miuxedavad, rom wlis pirvel sam
kvartalSi dagegmili Semosavlebis moculoba gaizarda, deficiti
araTu Semcirda, man piriqiT moimata.
Tu
gaviTvaliswinebT
imasac,
sawinaaRmdegod,
saqarTvelos
saSemosavlo
ara
da
rom
saerTaSoriso
biujetSi
kapitaluri
deficitur
nawilSi
aisaxeba,
praqtikis
Semosavlebi
rac
realuri
deficitis nominalurad Semcirebis erT-erTi saSualebaa, gamodis,
rom realuri deficitis moculoba kidev ufro didia da, saboloo
angariSiT, 622 milion lars anu mSp-s 4,75%-s, rac Zalian maRali
maCvenebelia. Sesabamisad, realuri deficitis moculoba gacilebiT
metia
im
3%-ian
dasaSveb
zRvarze,
romlis
zemoTac
procesebze
inflaciuri procesebis gaZliereba gardauvalia. sxva faqtorebTan
erTad,
swored
es
gaxda
mimdinare
wlis
mesame
kvartalSi
gaaqtiurebuli inflaciis mizezi.
sagangaSoa isic, rom es tendencia, savaraudod, momdevno wlebSic
gagrZeldeba: 2007 wlis saxelmwifo biujetis proeqtiT navaraudevia,
rom
saxelmwifo
biujetis
mTliani
Semosavlebi
wlevandelTan
SedarebiT 3%-iT Semcirdeba (3 miliard 538 milionidan 3 miliard
444
milionamde).
imavdroulad,
kapitaluri
Semosavlebis
wili
saerTo SemosavlebSi gaisad mxolod 2,9% (100 milioni lari) iqneba,
rac aseve mniSvnelovanwilad Camouvardeba wlevandel maCvenebels (333
milioni lari anu saerTo Semosavlebis 9,4%). xazgasasamelia isic, rom
mimdinare
wlis
1
seqtembridan
mTel
rig
sasaqonlo
jgufebze
gauqmebuli sabaJo gadasaxadis gamo, sabaJodan mxolod 23,8 milioni
laris miRebaa gansazRvruli, rac saerTo Semosavlebis 0,7% iqneba
(SedarebisTvis: wels marto ganvlil 9 TveSi sabaJo gadasaxadis saxiT
biujetma 120 milioni lari anu saerTo Semosavlebis 4,6% miiRo).
ase rom, deficituroba saqarTvelos biujetisTvis gaisad ufro mwvave
problema iqneba da misi moculoba, winaswari varaudiT, 426 milioni
laris toli iqneba.
rekomendacia: biujetis deficitis realuri moculobis aRsaricxad,
moxdes kapitaluri Semosavlebis dificitis nawilSi asaxva. Semcirdes
biujetis
deficitis
SemcirebiT
da/an
zrvruli
maCvenebeli,
Semosavlebis
rac
gazrdiT.
miiRweva
xarjebis
upirvelesad,
unda
gadaisinjos is saxelmwifo xarjebi, romlTa sididec uaryofiT
gavlenas axdens inflaciur fonze. rac Seexeba Semosavlebis zrdas,
unda moxdes dasabegri bazris realuri aRnusxva da mosalodneli
Semosavlebis
winaswar
ufro
naklebi
cdomilebiT
gansazRvra.
paralelurad, unda moxdes im resursebis sruli inventarizacia,
romelTac saxelmwifosTvis damatebiTi Semosavlis motana SeuZliaT
(magaliTad,
saxelmwifo
uwyebebis
optimizaciis
Sedegad
gamoTavisuflebuli saxelmwifo qoneba, romelsac privatizebis da,
Sesabamisad, Semosavlis mobilizebis perspeqtiva gaaCnia).
MTEF-is praqtikiT arasaTanadod sargebloba
vinaidan Cveni rekomendaciebis yvelaze soliduri nawili saxelmwifo
biujetis
xarjebis
saSualovadiani
Expenditure Framework -
(Medium
dagegmvis
Term
MTEF) meTodologiis gamoyenebas Sexeba,
saWirod CavTvaleT am sferoSi arsebuli saerTaSoriso gamocdileba
Segveswavla
da
sxva
qveynebSi
am
reformis
miRweuli
Sedegebi
gagveanalizebina.
saxelmwifo biujetis xarjebis saSualovadiani dagegmvis meTodologia
msoflios araerT qveyanaSia danergili. Cvens mier gakeTebulma
saerTaSoriso gamocdilebis analizma cxadyo, rom am praqtikis
gamoyenebis warmatebis xarisxi pirdapir aris damokidebuli qveynis
xelisuflebis
politikur
Tanmimdevrulobisa
da
nebaze,
sabiujeto
gamWvirvalobis
precesebis
principebTan
damokidebulebaze.
magaliTad, afrikis qveynebSi (gana, malavi) am meTodologiis danergva
sawyis etapze garkveuli warmatebebiT xasiaTdeboda. pirvel xanebSi
yvela
saministros
SeeZlo,
warmoedgina
SeTanxmebul
miznebze,
moqmedebebsa da Sedegebze dafuZnebuli samwliani integrirebuli
biujeti. Tumca, droTa ganmavlobaSi gamoikveTa, rom procesi naklebad
atarebda
Tanmidevrul
xasiaTs,
rac
gamowveuli
iyo
ramdenime
garemoebiT: erTi mxriv, MTEF-is principebi da am saxelmwifoTa
mTavrobebis
prioritetebi
imavdroulad,
erTmaneTTan
winaaRmdegobaSi
movida.
MTEF-is danergvaze pasuxismgeblebi iyvnen naklebad
kompetenturi saxelmwifo moxeleebi, romelTac arasakmarisi codnis
gamo
ver
moaxerxes
axali
meTodologiiT
gaTvaliswinebuli
principebis Tanmimdevruli da Seuqcevadi danergva.
Sedegad,
am
saxelmwifoebSi
saxelmwifo
biujetebis
xarjebis
saSualovadiani dagegmarebis principi arafrismaqnis formalobad
iqca, romelmac realuri cvlileba ver Seitana sabiujeto procesebis
formirebasa da ganxorcielebaSi.
paralelurad
arsebobs
MTEF-is
meTodologiis
warmatebiT
gamoyenebis bevri SemTxvevac. magaliTad SvedeTis gamocdilebis moyvana
SeiZleba. SvedeTis mTavrobis yvela saministrom realuri xarjebi
srulad dauqvemdebara MTEF-is samwliani gegmiT gaTvaliswinebul
parametrebs. SvedeTis mTavrobaSi mis yvela subieqts Soris sabiujeto
procesis
reformirebis
principebTan
dakavSirebiT
arsebobda
farTo politikuri konsensusi, ramac didwilad uzrunvelyo am
cvlilebebis warmatebuli xasiaTi. Sedegad, evropaSi erT-erTi yvelaze
aramdgradi sabiujeto dagegmarebis mqone SvedeTis saxelmwifo dRes
evropaSi am TvalsazrisiT erT-erT yvelaze warmatebul saxelmwifod
moiazreba.
saqarTvelo
tendencia:
saqarTvelos
xelisufleba
acxadebs,
rom
2006
wlis
saxelmwifo biujeti ukve xarjebis saSualovadiani dagegmvis (Medium
Term Expenditure Framework -
MTEF) meTodologiis gamoyenebiT
daigegma da 4-wlian - 2006-2009 wlebis periodis konteqstSi Caisva.
magram 2006 wlis biujetis rogorc Tavdapirveli varianti, iseve masSi
mogvianebiT ramdenjerme Setanili cvlilebebi miuTiTebs, rom MTEF-
is
meTodologiuri
moTxovnebi
araeTxel
dairRva
da
amJamad
irRveva.
MTEF-is erT-erTi sabaziso moTxovna mxarjveli erTeulebisTvis e.w.
xarjviTi Werebis dadgenaa, romlis farglebSic unda moxdes maTTvis
sabiujeto
asignebebis
gamoyofa.
imavdroulad,
xarjebis
saSualovadiani dagegmvis erT-erTi maxasiaTebeli dargebis mixedviT
resursebis ukeT ganawileba da mxarjveli erTeulebis samomavlo
danaxarjebis prognozirebaa.
2006 wels calkeul sferoebze gamoyofili saxsrebis Tavdapirvelma
moculobam da mogvianebiT misma cvlilebam aCvena, rom es moTxovnebi
naklebad aris daculi: magaliTad, Tavdacvis sferos dafinanseba
biujetis
pirveli
gansazRvruli,
versiiT
amJamindeli
392
milioni
versiiT
605
laris
farglebSi
milionamdea
iyo
gazrdili
(sxvaoba 54%), momavali wlis biujetis proeqtiT ki 398 milion laramde
unda Semcirdes (wlevandelis 66%). saerTo xarjebTan procentul
mimarTebaSi Tavdacvis sferos wlevandeli xarji 16%-s aRwevs, gaisad
ki
10%-s
farglebSia
navaraudevi;
ltolvilTa
da
gansaxlebis
RonisZiebebze wlevandeli biujetis pirveli versiiT 29 miloni lari
unda daxarjuliyo, amJamad ki es muxli 51 milion laramde (76%-iT)
gaizarda.
aseTi mkveTri gadaxrebis faqtebi miuTiTebs, rom MTEF-is danergva am
etapze garkveuli xarvezebiT xasiaTdeba da parametrebis winaswari
gansazRvra ar xdeba metnaklebi sizustiT, rac sabolod aseT solidur
ryevebs iwvevs. analogiur daskvamde mivida arasamTavrobo organizacia
`saerTaSoriso
gamWvirvaloba-saqarTveloc~,
romlis
proeqtis
-
`ekonomikuri mmarTveloba da saxelmwifo finansebi~ farglebSi
ganxorcielebli
monitoringiT
dadginda,
rom
xarjebis
saSualovadian dagegmvaSi dargobrivi saministroebis CarTulobis
xarisxi Zalian dabalia. garda imisa, rom dagegmva, praqtikulad,
simbolur xasiaTs atarebs, detalurad ar aris gansazRvruli xarjebis
saSulovadiani dagegmvis meqanizmis farglebSi gansaxorcielebeli
programebisa da RonisZiebebis konkretuli mosalodneli Sedegebi da
am Sedegebis miRwevis Sefasebis kriteriumebi.
Sedegad,
wlebis
rodesac
biujetis
MTEF-is
kanoni
meTodologiiT
da
formati
Sedgenili
`saxelmwifo
2006-2009
xarjebisa
da
finansuri angariSvaldebulebis~ saerTaSoriso kriteriumebiT (Public
Expenditure
and
Financial
Accountability
–
PEFA)
Sefasda,
saqarTvelom 9 SesaZleblidan mxolod 4 qula daagrova, rac saSualo
maCveneblad aris miCneuli.
rekomendacia: MTEF-is meTodologiis srulfasovnad amoqmedebis da
mcdari monacemebiT operirebis Tavidan asacileblad unda moxdes
biujetis saSualovadiani dagegmarebis procesSi maqsimalurad meti
saxelisuflo
uwyebis
Tanamonawileobis
uzrunvelyofa.
imavdroulad, procesSi CarTuli yvela uwyebisTvis unda ganisazRvros
Sesasrulebeli
samuSaoebis
qronologiuri
maqsimalurad
grafiki,
raTa
SemWidroebuli,
MTEF-is
mkacri
meTodologiis
srulfasovani amuSavebisTvis aucilebeli yvela winapiroba droulad
da srulyofilad iqnas uzrunvelyofili. imavdroulad, unda Seiqmnas
mudmivad
ganaxlebadi
saeqsperto
resursi,
romelic
operatiul
reagirebas moaxdens qveynis ekonomikaSi gare Tu Sida faqtorebis
cvlilebebiT gamowveul siaxleebze, moaxdens mis detalur analizs da
Sedegebs da prognozebs Sesabamisi saxiT asaxavs saxelmwifo biujetis
saSualovadiani dagegmarebis sqemis morig ciklSi.
fors-maJoruli
Setanili
yvela
situaciebis
cvlileba
gamoklebiT,
saxelmwifo
SesabamisobaSi
unda
biujetSi
modiodes
saSualovadiani dagegmvis sqemiT gansazRvrul parametrebTan, raTa
uzruvelyofili
iyos
sabiujeto
procesebis
Tanmimdevruloba da prognozirebadoba.
gamWvirvaloba,
maTi
saqarTvelo, Tbilisi 01 79, TaqTaqiSvilis quCa 4
tel: (995 32) 23 50 22
el-fosta: [email protected]
www.eprc.ge